pakirpti


pakirpti
1 pakir̃pti, pàkerpa, -o tr. 1. žirklėmis ką patrumpinti: Buvo tatai rudais, pakirptais uostais, plono balselio žmogutis Žem. Pakir̃pkit sparnus, tai nelakios Sn. Pakir̃pk man plaukus, jau toki užaugo, kad net į ausis lenda Kt. Žolę pakir̃pti 98. Tai pjovėjas, rugiena kai pakirptà, lygi! Tvr. ^ Pàkirptu pryšakiu – jau pilna (nėščia), nebetoli prie laiko; kad drūktėja, ir sijoną pakelia Škn. | refl. tr.: Net miesto mergos trumpiau pasikirpo sijonus ir plaukus Vaižg. 2. bent kiek, dalį nukirpti: Reikia pakir̃pt plaukų ir parūkyt Ds. 3. nukirpti: Reikia papraust avys ir pakir̃pt Dv. | refl. tr.: Reiks eit paskirpt plaukai an Gasparą Sdk. 4. prk. tirpyti: Jau saulelė paskirpo, aštrų sniegą pakirpo A.Strazd. 5. prk. apgauti: Nebijok, tu to žalčio nepakirpsi! Upt. \ kirpti; apkirpti; atkirpti; įkirpti; iškirpti; nukirpti; pakirpti; perkirpti; prakirpti; prikirpti; sukirpti; užkirpti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • pakirpti — pakir̃pti vksm. Pakir̃pti pláukus, ūsùs, sparnùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pakirptinės — pakirptìnės sf. pl. (2) jaunosios plaukų pakirpimo ceremonijos senovinėse lietuvių vestuvių apeigose: Aš, pasavinta motina, atliksiu pakirptines rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkirpti — 1 apkir̃pti, àpkerpa, o tr. 1. truputį, ne visai nukirpti: Juras apkirpo jam (Kaziukui) paausiukus, sušukavo P.Cvir. Jam (Samsonui) bemiegant, apkirpo galvą ir išdavė jį filistinams S.Stan. | refl. tr.: Gera, kad patys sau apskerpa Sdk. Nes jei… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkirpti — 1 atkir̃pti, àtkerpa, o 1. tr. Š kerpant atskirti dalį nuo viso: Atkir̃pk man gabaliuką Kp. | prk.: Baltstogės apygardoj, ką tik atkirptoj nuo Varšuvos kunigaikštijos, bajorai iškėlė baudžiavų klausimą rš. 2. refl. tr. sau dalį nuo viso kirpti:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškirpti — 1 iškir̃pti, ìškerpa, o tr. 1. žirklėmis išrėžti iš viso gabaliuką: Kiauliaropės vainiklapiai giliai iškirpti rš. | prk.: Per saulės užtemimus mėnulis labai švariai iškerpa saulės dalį rš. | refl. tr.: Jei kas tave išgandino, tai pritykojęs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išroda — ìšroda sf. (1) Š 1. psn. įrodymas; argumentas; patvirtinimas: Rašyta išroda R60. Patvirtina jas (tiesas) ìšrodomis Jn. Šios išrodos dar nepilnos K.Būg. Čia aš paduodu penkias kalbiškosias trobesių senumo išrodas K.Būg. 2. BŽ52, NdŽ išvaizda;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • jaunybė — sf. (1) Š, jaunỹbė (2) K, LVII100; M 1. žr. jaunystė 1: Aš nušvisiu ir iškilsiu ir pasauliui sugrąžinsiu prarastą jaunybės džiaugsmą S.Nėr. Jo žydros, šnairios akys rodė jaunybės jausmų liuosumą ir našumą Žem. Vienus nuo pat jaunybės aplenkia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kirpti — 1 kir̃pti, ker̃pa, o 1. tr. SD356 rėžti žirklėmis: Su žirklėmis kir̃pk karpus pakraščiais drobulės įkapėms J. Plaukus, popierių, avis kir̃pti K. Avinėli, baronėli, kir̃psim tau vilnelę Dkš. Žemė kaip varškė, pievos – kaip avį kirpk Šv. Geras… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kirpčiai — kir̃pčiai sm. pl. (2) ant kaktos pakirpti plaukai: Mergos plaukus statos, kirpčiais kaktas užleidžia Vaižg. Pakirpk kirpčiùs, kad akỹs nelįstų Ktk. Didelei mergaitei kir̃pčiai nebegražu nešioti Vžns. Iš po skarelės matosi kir̃pčiai Ldk. Jos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kūčkailis — sm. (1), kùčkailis (1) 1. avikailio atkarpa, skiautė: Kūčkailis – kailio skiautis, gabalas J. Kol kailinius pasiuvo, prikarpė visą krūvą kūčkailių Jnš. Paimk kokį kūčkailį ir užlopyk alkūnes Jrb. Ar nėra kokio kūčkailio – reiktų kalniai sulopyt… …   Dictionary of the Lithuanian Language